 |
|
Sienos ir geografinė
padėtis. Autonominė Krymo Respublika
(nuo 1954 iki 1991 metų - Krymo sritis) yra Ukrainos dalis. Administracinės
sienos šiaurėje ribojasi su Perekopo pylimu ir Sivašu.
Pusiasalio šiaurės rytuose tęsiasi ilga smėlio nerija -
Arabatsko kyšulys, kurio šiaurinė, platesnioji dalis priklauso
Chersono sričiai. Priešpriešinėje Krymo pusėje
išsidėstęs miestas - didvyris Sevastopolis, kuris kaip ir
Kijevas yra respublikinio pavaldumo ir didžiumą ūkinių
reikalų tvarko nepriklausomai nuo Autonominės Krymo Respublikos. Krymo
sostinė Simferopolis, turintis virš 400 tūkstančių
gyventojų, yra kultūrinio bei ekonominio gyvenimo centras ir jungia
į vieną visumą visus pusiasalio kelius. Tai, kad Krymas vienodai
nutolęs nuo pusiaujo ir Šiaurės ašigalio, esti Europos ir
Azijos sandūroje, jungia įvairias tautas ir civilizacijas,
sąlygojo tai, kad Kryme gausu gamtos ir istorijos paminklų bei klesti
ekonomika ir kultūra.
Plotas. 26
tūkst. kvadratinių km. salos ar pusiasalio plotas - didelis. Tokio
ploto gali būti valstybė. Krymas šiek tiek mažesnis už
Belgiją, Albaniją ir Haitį,
bet didesnis už Izraelį, Kiprą, Libaną, Jamaiką. Pažymėtina,
jog Krymas, kaip ir visos šios išvardintos šalys, pasižymi
gamtinių sąlygų įvairove, kalnų ir lygumų
deriniu, patogia pakrante, žemdirbystei plėtoti palankiomis
sąlygomis.
Reljefas. Lyguminis
Krymas mažai kuo skiriasi nuo kaimyninių Ukrainos sričių
stepių, kurios vakaruose pereina į klintinį Tarchankuto
iškyšulį, o rytuose - į kalvotąjį
Kerčės pusiasalio kalnagūbrį.
Krymo kalnai tęsiasi 150 km nuo
Sevostopolio iki Feodosijos trimis lygiagrečiais kalnagūbriais. Šiauriniai
jų šlaitai nuožulnūs, o pietiniai - skardingi. Du apatiniai
kalnagūbriai sudaro Krymo prieškalnę, į atskirus masyvus
suskaidytą vaizdingų vandeningų slėnių, o pagrindinis
kalnagūbris iškyla lyg barjeras, kurio aukštis beveik visur
viršija tūkstantį metrų (aukščiausias taškas
-Roman- Košo kalnas, siekiantis 1545 metrus). Nuo šaltų
vėjų savo pietiniu stačiu šlaitu kalnagūbris saugo
siaurą sausumos juostą - garsųjį Pietų Krymo
krantą.
|
Klimatas. Pietinis
Krymo krantas nuo Aijos iškyšulio vakaruose iki Kara-Dago kalno
rytuose dėl klimato (saulėtumo, oro temperatūros, kritulių pasiskirstymo),
augmenijos ir gyvūnijos panašumo vadinamas Viduržemio jūros
subtropikais. Šiaurinės lyguminės Krymo dalies klimatas atitinka
vidurinės juostos žemyninį klimatą.
Vasaros Kryme karštos,
saulėtos ir sausos, tik retkarčiais pasitaiko trumpų gaivių
liūčių. Vasara trunka nuo gegužės vidurio iki
rugsėjo pabaigos; ruduo lepina tykiomis saulėtomis dienomis, net
savaitėmis, bet gana dažnai atgaivina ir lietumis. Žiema
mažai kuo skiriasi nuo rudens, bet kalnuose ji tiesiog stebuklinga: sausas
šaltas oras, švarus purus sniegas. Dešimtys
tūkstančių Krymo gyventojų savaitgaliais vyksta prie
Angarsko perėjos ir į Ai-Petri kalnus. Pavasarį gili Juodoji
jūra prie Jaltos ir Aluštos įšyla lėčiau, negu
vakarinėje ar rytinėje Krymo pakrantėje, todėl kovas ir
balandis ypač žavūs žaliuojančia vakarine pakrante ir
priekalnėmis.
Santykinis oro drėgnumas Kryme
beveik visada ir visur neaukštas - maždaug 65-80%, čia net esant
karštam orui lengva kvėpuoti. Pagal daugiamečius duomenis Jaltos
rajone esti patys žemiausi santykinio drėgnumo rodikliai Europoje. Žavėjimasis
egzotika, turizmu šalyse, kuriose drėgnas tropinis klimatas,
pastaruoju metu tapo perdėtas, jis ypač kenksmingas žmogaus
širdies ir kraujagyslių sistemai. Verta priminti, jog pats
sveikiausias klimatas europiečiams - sausi subtropikai.
Reti
augalai ir gyvūnai, nepakartojamas kraštovaizdis - neįkainojamas
pusiasalio turtas, saugomas draustiniuose, kurių bendras plotas sudaro
apie 700 kv. km , tai daugiau, nei 2,5% Krymo teritorijos. Tai didžiausias
draustinių plotas Ukrainoje ir NVS šalyse. Daugelį draustinio
objektų lanko turistai, čia jie privalo ypač saugoti gamtą.
|
|
|
interact_map
![]() | ![]() |
high low
|
|
|